Lapkričio 7 d. Panevėžio kurijoje konferenciją apie migraciją kunigams skaitė kun. Vitalijus Kodis. Pradžioje prelegentas pristatė Biblijoje itin išvystytą supratimą apie svetimšalį ir jo teisę. Priminė, kaip Kristus dažnai buvo svetimšalis, o Marija yra keliaujančios moters paveikslas. Priminė Katalikų Bažnyčios rūpestį migrantais ir to rūpesčio raidą, pateikė teisinius su migracija susijusius terminus, migracijos priežastis ir kai kuriuos skaičius. Popiežius Pranciškus Meksiko mieste primena: Būtina keisti laikyseną migrantų atžvilgiu. Gynybinę laikyseną ir baimę, abejingumą ir marginalizavimą, „atmetimo kultūrą“ turi pakeisti ta geranoriška laikysena, kuria remiasi „susitikimo kultūra“.
Vatikano II Susirinkimas paragino krikščionis, atkreipti dėmesį į migracijos reiškinį bei įsisąmoninti emigracijos poveikį gyvenimui, paragino įveikti nelygybes, susijusias su socialine bei ekonomine plėtra, priminė, kad ateivio priėmimas, būdingas ankstyvajai Bažnyčiai, lieka nuolatinis Dievo Bažnyčios bruožas. Svetimšalio priėmimas būdingas pačiai Bažnyčios prigimčiai ir liudija jos ištikimybę Evangelijai. Migrantų priėmimo pastoracijoje numatoma tam tikros etninės grupės globa, orientuota į autentiškos katalikiškosios dvasios ugdymą (plg. LG 3). Be to, būtina stengtis išlaikyti visuotinumą bei vienybę. Migrantų pastoracija virsta bažnytine tarnyste tikintiesiems, leisdama užsieniečių bendrijoms savitai prisidėti prie vietinės Bažnyčios statydinimo. Ji turi tapti atnaujintos žmonijos vienybės ženklas ir įrankis. Popiežius Jonas Paulius II išvardina tautinių mažumų teises ir pareigas, pabrėžiant pareigą bendradarbiauti dėl bendro gėrio kūrimo. Popiežius Jonas Paulius II ragino darbdaviams neišnaudoti migrantų, atvykusių ieškoti geresnio gyvenimo, nes tai yra jų teisė. Popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį, kad „migrantai ir pabėgėliai nėra pėstininkai žmonijos šachmatų lentoje. Tai vaikai, moterys ir vyrai, kurie palieka ar yra priversti palikti savo namus, kurie teisėtai trokšta daugiau pažinti, daugiau turėti ir labiausiai - daugiau būti. Krikščionys turi įžvelgti patys ir kitiems padėti suprasti, kad migrantas nėra tik problema, bet taip pat brolis ir sesuo, kurį reikia priimti, gerbti, mylėti, kad tai Apvaizdos teikiama galimybė kurti labiau išbaigtą demokratiją, solidarią valstybę, brolišką pasaulį. Būtina neatidėliotinai įveikti besiformuojančius stereotipus. Popiežius Pranciškaus ragina dėmesį telkti ne į statistinius duomenis, bet pagaliau išvysti konkretų žmogų. Taip pat jis priminė, kad anapus pasaulį palietusios ekonominės krizės slypi etinė, dvasinė ir žmoniškumo krizė. Jos priežastis yra ta, kad valdžią turintys žmonės ir jų grupės išdavė bendro gėrio siekimo principą.
Neįmanoma evangelizuoti, su kultūromis neužmezgus gilaus dialogo. Kartu su skirtingų šaknų tautomis į mūsų vartus beldžiasi ir kitos vertybės bei gyvenimo modeliai. Neišvengiamai reikia imtis įkultūrinimo modelių. „Įkultūrinimas” prasideda nuo klausymosi, pažinimo tų, kuriems skelbiama Evangelija.“ Migrantų dieną įsteigė popiežius Benediktas XV 1914 metų gruodžio 6 dieną. Pirmą kartą ji minėta 1915 metų vasario 22-ąją. Šiandienį migracijos reiškinį galime suvokti kaip labai svarbų „laiko ženklą” ir iššūkį, kurį, statydinant atnaujintąją žmoniją ir skelbiant taikos Evangeliją, būtina atrasti ir išmokti branginti.
Po konferencijos Panevėžio katedroje Šv. Mišioms už mirusius vyskupus, valdytojus ir kunigus vadovavo Panevėžio vysk. Linas Vodopjanovas. Pamokslą šią tema pasakė vysk. J. Kauneckas. Po Mišių vyskupai, kunigai ir tikintieji visi pasimeldė prie kun. Lipniūno ir vysk. K. Paltaroko kapų.
Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Berčiūnų
